AB „Šiaulių energija“ istorija. Skaičiai ir faktai

1922 m. pradžioje Šiaulių savivaldybės derybos su Amerikos Lietuvių prekybos akcine bendrove baigėsi koncesine sutartimi, kuria Bačiūnų Karpio dvare buvo įsipareigota pastatyti elektrinę. Tai buvo pirmoji didelė elektrinė tuometinėje Lietuvoje, nuo jos prasidėjo ir visos Lietuvos energetinės sistemos kūrimas. AB „Šiaulių energija“ įkūrimo data laikoma Bačiūnų elektrinės veiklos pradžia 1923 metų birželio 29 d.

Nuotraukoje – Bačiūnų elektrinė.

Bačiūnų elektrinę su Šiauliais sujungusi perdavimo linija buvo pirmoji Lietuvoje aukštos įtampos linija. Netrukus Bačiūnuose gaminama elektra pasiekė Radviliškį ir Panevėžį, o 1932 m. vien Šiaulių miesto gatvių apšvietimo tinklai siekė 35 km. Jau 1924 metais beveik visos Šiaulių ir Radviliškio įmonės bei dirbtuvės savo garo ir vidaus degimo variklius pakeitė elektros motorais, nors energijos kaina ir buvo didelė ˜– pramonei jos kWh kainavo net 1,79 Lt.

1932 m. bankrutavus Amerikos Lietuvių bendrovei, elektrinės savininke tapo Šiaulių savivaldybė. Energijos kainų sumažinimas paskatino vartojimą, o tuo pačiu ir viso miesto ekonomikos plėtrą. Todėl buvo pradėta galvoti apie dar galingesnės elektrinės statybą.

Rėkyvos elektrinė buvo pirmoji, pastatyta lietuvišku kapitalu ir jėgomis. Pirmąją srovę ji davė 1940 m. pabaigoje, o užbaigta ji buvo tik trys dienos prieš prasidedant karui. Nuo naujosios jėgainės į Panevėžį nutiestoje elektros perdavimo linijoje buvo sumontuoti pirmieji Lietuvoje energijos paskirstymo įrenginiai ir pastotės.

1944 m. Bačiūnų ir Rėkyvos elektrines darbuotojams pavyko apsaugoti nuo hitlerininkų bandymo jas išmontuoti ir susprogdinti.

1955 m. prasidėjo nauja era įmonės istorijoje – nutiesta pirmoji šiluminė trasa į Rėkyvos energetikų gyvenvietę.

Pirmieji šildomi namai Rėkyvos gyvenvietėje 1955 m.

1956 m. lapkritį, nutiesus 110 kV elektros energijos perdavimo liniją Petrašiūnai–Panevėžys–Rėkyva, o Kauno ir Šiaulių elektrines sujungus lygiagrečiam darbui, prasidėjo Lietuvos energetikos sistemos kūrimas.

1957 m. nebetekusi reikšmės Bačiūnų elektrinė buvo likviduota, o įmonė pavadinta Rėkyvos valstybine rajonine elektrine.

Rėkyvos katilinė.

1961 m. pastačius 330 kV liniją Šiauliai–Jelgava, Lietuvos energetinė sistema buvo prijungta prie Šiaurės vakarų jungtinės energetinės sistemos.

1963 m. įmonei buvo perduotos „Elnio“ odų ir avalynės kombinato katilinės, iš kurių nutiestos šiluminės trasos į pradėtą statyti gyvenamąjį rajoną.

Nuo 1964 m. energijos gamybai pradėtos naudoti dujos.

Plečiantis miesto gyvenamiesiems rajonams, pradėta statyti nauja katilinė Pramonės gatvėje. Pirmasis 25 t/h našumo garo katilas joje pradėjo veikti 1966 m. lapkričio mėnesį, o po trijų metų katilinės galingumas jau siekė 350 MW.

1969 m. įmonei buvo perduota Radviliškio, o 1974 m. Mažeikių katilinė. 1977 m. įmonė pavadinta Šiaulių šilumos tinklais, o netrukus elektros energijos gamyba buvo ir visiškai nutraukta.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Šiaulių šilumos tinklai tapo valstybinės energetinės sistemos „Lietuvos energija“ dalimi.

1992 m. užbaigta Šiaurinės katilinės statyba.

Šiaurinės katilinės dūmtraukis, 1992 m.

1994 m. tapusi specialios paskirties akcine bendrove, „Šiaulių energija“ į savo balansą perėmė Akmenės, Kelmės, Joniškio, Pakruojo, Raseinių, Telšių ir Šiaulių rajonų šilumos jėgaines ir tinklus.

1997 “Šiaulių energija” buvo atskirta nuo „Lietuvos energijos“ ir perduota savivaldybės žinion. Iki 1999 m. nuo jos atsiskyrė ar buvo atskirti visi rajonai, įmonės akcininkais liko tik Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės bei nedidelė dalis įmonės darbuotojų.

2001 m. pradėtas vykdyti „Šiaulių energija“ modernizavimo planas – per porą metų investavus apie 10 mln. Lt, 1 MWh savikaina sumažėjo nuo 140 iki 108 Lt. 2006 m. sausio 1 d. investicijų suma pasiekė 31 mln. Lt. Šiauliečiai, naikindami neekonomiškas kvartalines boilerines, savomis lėšomis įrengė šiuolaikinius šilumos punktus visuose gyvenamuosiuose namuose. Pusė jų – su nuotoliniu valdymu.

Mažai vartotojų turinčiuose mikrorajonuose buvo statomos nedidelės kvartalinės dujinės katilinės. 2003 m. nutraukta „Elnio“ katilinės veikla.

Pagal 2002–2003 m. šildymo sezono rezultatus Valstybinė kainų ir energetinės veiklos komisija bendrovę pripažino geriausiu šilumos tiekėju šalyje. 2001 ir 2003 m. įmonei įteiktas miesto savivaldybės garbės ženklas už geriausiai tvarkomą įmonės teritoriją.

2004 m. paleista 3 MW galios elektros stotis, aprūpinanti elektros energija Pietinę katilinę. Dalis elektros parduodama VST.

2003–2008 m. automatizuotos ir iki šiol dirba be personalo visos mažosios jėgainės, AB „Šiaulių energija“ pareikšta Krištolinė padėka.

2012 m. Šiaulių miesto Pietinės katilinės teritorijoje atidaryta per pustrečių metų pastatyta nauja biokuro mišinį naudojanti termofikacinė jėgainė.

Dar vienas, didelės apimties, įmonės įgyvendintas projektas - „Pietinės katilinės rekonstravimas, įrengiant 20 MW biokuro katilinę, Pramonės g.10, Šiauliuose“. Šis projektas baigtas įgyvendinti 2014 metų pabaigoje. Įgyvendinus investiciją, iki 56,3 % padidėjo biokuro dalis bendrovės kuro struktūroje.

Šiaulių termofikacinė elektrinė.

2014 m. spalio mėnesį, perskaičiavus šilumos kainos dedamąsias ir įvertinus biokuro dalies padidėjimą šilumos gamybos kuro struktūroje dėl naujos 20 MW biokuro katilinės investicijos,  gyventojai už šilumos energiją Šiauliuose mokėjo 5,37 euro ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tuomet tai buvo mažiausia kaina iš didžiųjų Lietuvos miestų ir penkta pagal mažumą Lietuvoje.

2013 metais pradėta ir 2015 m. birželio mėn. baigta įgyvendinti investicija – „Tilvyčio katilinės rekonstravimas, įrengiant biokuro katilinę, Tilvyčio g. 15, Kuršėnuose“. Šilumos kaina visiems AB „Šiaulių energija“ vartotojams, dėl projekto įgyvendinimo, mažėjo 0,06 euro ct/kWh, t. y. 1,3%.

Tilvyčio katilinė, 2015 m.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu, nuo 2016 m. gruodžio 1 d. AB „Šiaulių energija“ paskirta Šiaulių miesto savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriumi. 

Lyginant 2020 m. sausį su 2019 m. sausiu, šilumos kaina vartotojams per metus sumažėjo 11,4 proc., 2019 m. sausį ji siekė 5,36 ct/kWh (su 9 proc. PVM).

AB „Šiaulių energija“ nuosekliai dirba, siekdama atitikti vartotojų šilumos poreikius jiems mažiausiomis sąnaudomis.

Paskutinį kartą redaguota: 2020-02-03