Penki mitai apie šilumos taupymą: kuo neverta aklai tikėti?

Prasidėjus šildymo sezonui, šilumos taupymo klausimas vėl tampa itin aktualus. Kaip racionaliau vartoti šilumos energiją, išvengti nereikalingų išlaidų ir kartu užtikrinti komfortišką temperatūrą namuose?

Apie šilumos taupymą sklando nemažai įvairių įsitikinimų, tačiau ne visi jie atitinka tikrovę. Kai kurie iš pirmo žvilgsnio logiški sprendimai gali neduoti laukiamo rezultato, o kartais net sukelti papildomų problemų. Tad kokiais mitais apie šilumos taupymą nereikėtų aklai vadovautis?

1 MITAS. Išvykstant iš namų radiatorius geriausia visiškai užsukti.

Kaip yra iš tikrųjų?

Jeigu namuose įrengta individualiai reguliuojama šildymo sistema, ilgesniam laikui išvykstant patalpų temperatūrą paprastai verta sumažinti, tačiau visiškai užsukti šildymą nėra tinkamas sprendimas.

Reikėtų įvertinti, kad pernelyg atvėsinus patalpas, vėliau joms sušildyti prireikia papildomos šilumos energijos, nes būtina sušildyti ne tik patalpų orą, bet ir atvėsusias sienas, grindis bei kitus paviršius. Dėl to komfortiškos temperatūros atkūrimas gali užtrukti ilgiau, o šilumos poreikis tuo metu – padidėti.

Be to, pernelyg atšalus patalpoms gali padidėti drėgmės kondensacijos, pelėsio atsiradimo, o esant itin žemai temperatūrai – ir vamzdynų užšalimo rizika.

Todėl šildymą reikėtų reguliuoti atsižvelgiant į išvykimo trukmę, pastato šilumines savybes ir lauko oro sąlygas.

2 MITAS. Virtuvės gartraukis su šilumos taupymu niekaip nesusijęs.

Kaip yra iš tikrųjų?

Šaltuoju metų laiku virtuvėje naudojamas ištraukiamasis gartraukis gali padidinti šilumos nuostolius. Kartu su maisto gaminimo metu susidarančiais garais ir kvapais jis į lauką pašalina ir šiltą patalpų orą. Į pašalinto oro vietą patenka vėsesnis oras, kuriam sušildyti reikia papildomos energijos.

Kuo intensyviau ir ilgiau veikia ištraukiamasis gartraukis, tuo daugiau šilto oro pašalinama. Todėl patartina rinktis maisto gaminimo metu reikalingą veikimo režimą ir nelaikyti gartraukio įjungto be reikalo.

Vis dėlto, nereikėtų pamiršti tinkamo patalpų vėdinimo. Gera oro kokybė svarbi ne tik virtuvėje, bet ir visuose namuose. Reguliarus vėdinimas padeda pašalinti patalpose susikaupusią drėgmę, nemalonius kvapus ir teršalus, mažina pelėsio atsiradimo riziką bei padeda palaikyti sveiką ir malonią aplinką. Šaltuoju metų laiku patalpas rekomenduojama vėdinti trumpai, kelioms minutėms plačiai atvėrus langus, o ne ilgą laiką laikyti pravirą mikroplyšį. Taip oras patalpose pasikeičia greičiau, o sienos ir baldai nespėja atvėsti.

3 MITAS. Renovuotame daugiabutyje šilumos taupyti nebereikia.

Kaip yra iš tikrųjų?

Kompleksinė daugiabučio renovacija yra viena veiksmingiausių priemonių pastato energiniam efektyvumui didinti. Atnaujinus pastatą sumažėja šilumos nuostoliai, todėl komfortiškai temperatūrai palaikyti reikia mažiau energijos. Tačiau tai nereiškia, kad renovuotame daugiabutyje nebereikia rūpintis racionaliu šilumos vartojimu.

Net ir modernizuotame pastate šilumos energija gali būti naudojama neefektyviai. Pavyzdžiui, pernelyg aukšta temperatūra butuose, nuolat praverti langai gali lemti didesnį nei būtina šilumos suvartojimą.

Todėl ir renovuotų daugiabučių gyventojams svarbu laikytis paprastų šilumos taupymo principų: vengti patalpų perkaitinimo, vėdinti jas trumpai, bet intensyviai, neužstatyti radiatorių baldais ar neuždengti jų storomis užuolaidomis. Jeigu yra galimybė individualiai reguliuoti šildymą, patalpų temperatūrą verta pritaikyti prie savo poreikių.

Renovacija sudaro sąlygas efektyviau vartoti šilumą, tačiau tai, kiek jos iš tiesų sunaudojama, priklauso ir nuo tinkamo šildymo sistemos veikimo bei pačių gyventojų įpročių.

4 MITAS. Sumažinus pastato šildymo prietaisų galią, tai yra, sumažinus radiatorius, bus sutaupytas šilumos energijos kiekis.

Kaip yra iš tikrųjų?

Pastato šildymo sistemos galia/poreikis yra nustatomas pastato šildymo sistemos projektinėje dokumentacijoje. Radiatoriaus dydis ir jo šiluminė galia yra parenkami pagal patalpos šilumos poreikį, visos pastato šildymo sistemos techninius parametrus, pastato išorinių atitvarų varžą.

Radiatorių keitimą daugiabučiuose būtina derinti su pastato valdytoju ir kitomis institucijomis teisės aktų nustatyta tvarka. Savavališkai pakeitus radiatorių kitokių parametrų įrenginiu, tam tikrose sistemose gali sutrikti šilumnešio srautų pasiskirstymas. Dėl to pastato patalpos gali būti šildomos netolygiai, o šildymo sistema veikti neefektyviai. Siekiant efektyviai naudoti šilumos energiją būtina užtikrinti:

1)      pastato valdytojui ir pastato bendraturčiams – kad butuose ir kitose patalpose įrengtų šildymo prietaisų galia atitiktų pastato projektinę dokumentaciją;

2)      pastato valdytojui ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui – visos šildymo sistemos veikimą, reguliavimą ir balansavimą.

Pastato butų šildymo prietaisų, o tuo pačiu ir pastato šildymo sistemos galia (šilumos poreikis) mažėja tik tada, kai pastatas yra apšiltinamas, tai yra, didinama pastato išorinių atitvarų varža, o pastato šildymo sistema pakeičiama į šiuolaikišką ir ekonomišką šildymo sistemą.

5 MITAS. Šilumos taupymas reiškia, kad namuose teks šalti.

Kaip yra iš tikrųjų?

Efektyvus šilumos vartojimas nereiškia, kad reikia atsisakyti komforto ar gyventi vėsiuose namuose. Svarbiausia – išvengti nereikalingo šilumos vartojimo ir užtikrinti, kad patalpose būtų palaikoma komfortiška temperatūra.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, sumažinus patalpų temperatūrą vienu laipsniu, vidutiniškai galima sutaupyti apie 5 proc. šildymui naudojamos energijos. Pavyzdžiui, jeigu namuose palaikoma 23–24 °C temperatūra, ją sumažinus iki 21–22 °C, galima sumažinti energijos poreikį ir kartu išsaugoti šiluminį komfortą.

Svarbu pažymėti, kad ne visų daugiabučių gyventojai turi galimybę individualiai reguliuoti patalpų temperatūrą. Tokiais atvejais efektyvesnį šilumos vartojimą gali padėti užtikrinti viso pastato šildymo sistemos priežiūra, tinkamas jos sureguliavimas ir modernizavimas.

Taigi, šilumos taupymo tikslas – ne mažinti temperatūrą komforto sąskaita, o užtikrinti, kad šilumos energija būtų naudojama racionaliai ir be reikalo nešvaistoma.

Šilumos taupymas prasideda nuo supratimo

Efektyvus šilumos vartojimas – tai ne tik mažesnės temperatūros palaikymas ar radiatorių reguliavimas. Ne mažiau svarbūs tinkami kasdieniai įpročiai, pastato techninė būklė ir sklandus šildymo sistemos veikimas.

Kiekvienas daugiabutis yra skirtingas, todėl ir šilumos taupymo galimybės nėra vienodos. Tačiau suprasdami, nuo ko priklauso šilumos suvartojimas ir kokie sprendimai iš tiesų veiksmingi, gyventojai gali racionaliau vartoti energiją ir kartu išsaugoti komfortą namuose.