Kaip taupyti šilumą

   AB „Šiaulių energija“ su Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija 2017 m. lapkričio 8 d. pasirašė Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą Nr. 8-72, kuriuo įsipareigojo šviesti ir konsultuoti energijos vartotojus energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais. Vykdydama šį susitarimą AB „Šiaulių energija“ savo internetinėje svetainėje sukūrė rubriką „Kaip taupyti šilumą“, kurioje informuoja savo klientus apie galimybes mažinti šilumos energijos vartojimą.
  Minėtas susitarimas 2019 m. spalio 9 d. pakeistas Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimu Nr. 1. Pagal naują susitarimą AB „Šiaulių energija“ savo tinklalapyje skelbia detalesnę informaciją apie įvykdytas ir planuojamas švietimo ir konsultavimo priemones. 

Pasirinkite patikimą šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją

Tinkamai sureguliavę šilumos punktą, galite sumažinti sąskaitas už šildymą. Gyventojai už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą kiekvieną mėnesį atsiskaito su prižiūrėtoju ir turi teisę reikalauti iš jo kokybiškų paslaugų: šilumos mazgo įrenginių tinkamos techninės būklės palaikymo ir optimalaus gyventojų poreikius atitinkančio energijos vartojimo grafiko nustatymo automatizuotame šilumos punkte.

Pastate subalansavus vidaus šildymo ir karšto vandens sistemą, neperšildant butų, taip pat galima sumažinti šilumos kiekio patalpų šildymui poreikį.

AB „Šiaulių energija“ siūlo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugą, jei pageidaujate apie šią paslaugą sužinoti daugiau, maloniai prašome kreiptis į bendrovės Klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojus tel. (8 41) 591 268, (8 41) 591 269 arba (8 41) 591 277.

Gyvenkite šilčiau bute pačių pastangomis jau šiandien

- Užsandarinkite langus. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Jei tinkamai sandarinti langai, būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio, skersvėjų ir gatvės triukšmo, o kambaryje temperatūra pakils.

- Įstiklinkite balkonus ir lodžijas. Tai sumažins šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje išliks normali ir vėjuotą dieną, be to, pagerės garso izoliacija. Balkonuose ir lodžijose įrenkite medines grindis ir po jomis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį.

- Neužstatykite radiatorių baldais ir dekoratyvinėmis grotelėmis. Neuždenkite radiatorių užuolaidomis. Tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.

- Patalpas vėdinkite kelis kartus per dieną pilnai atidarę langus ir sudarę trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką. Išeidami iš kambario uždarykite langus ir orlaides. Tai leis namuose palaikyti pastovią temperatūrą. Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris laikykite uždarytas.

- Saulėtomis rudens/žiemos/pavasario dienomis atitraukite užuolaidas ir žaliuzes – leiskite saulės spinduliams apšviesti ir pašildyti Jūsų būstą.

Energijos vartojimo efektyvumo problemos ir jų sprendimo būdai

    

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija konstatuoja, kad Lietuvoje daugelio neatnaujintų (nerenovuotų) daugiabučių gyvenamųjų namų, pastatytų  iki 1993 m., vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, priklausančios namo butų (patalpų) bendraturčiams, vis dar neatitinka privalomųjų reikalavimų: jos dažnai išbalansuotos, butuose (patalpose) įrengti neprojektiniai šildymo prietaisų paviršiai, vamzdynai susidėvėję, pažeisti korozijos.

Siekdami mažesnėmis sąnaudomis sumažinti šilumos suvartojimą tokiuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, butų (patalpų) savininkai turėtų atlikti šiuos darbus:

-          Sutvarkyti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo šilumos energijos tiekimo vamzdyną – užtikrinti sandarumą, izoliuoti.

-          Pasiekti, kad butų (patalpų) šildymo prietaisų paviršiaus plotas atitiktų projektui. Tam, kad namo šildymo sistema būtų subalansuota, reikia, kad radiatorių ir (ar) jų sekcijų kiekviename bute būtų tiek, kiek numatyta namo šildymo sistemos projekte. Dėl šildymo sistemos išbalansavimo šilumos suvartojimas name yra neefektyvus – patalpų oro temperatūra skirtinguose butuose gali esmingai skirtis, kai kurie butai (patalpos) peršildomi, švaistant šilumos energiją, o kituose butuose (patalpose) šalta. Atstačius šildymo prietaisų skaičių į projekte nustatytą, pastate būtų naudojama mažiau šilumos ir patalpų oro temperatūra skirtinguose namo butuose būtų lygesnė.  

-          Gyventojų sąmoningumas šilumos sutaupymą daugiabučiuose gali sumažinti net iki 20 proc. (langų durų plyšių sutvarkymas, įprotis uždaryti lauko, koridorių duris ir panašiai). Tačiau efektyvus šilumos taupymas daugiabučiuose namuose įmanomas, tik jeigu visi gyventojai įsitrauks ir prisidės prie šilumos taupymo proceso.

 

Šildymo sistemos pertvarkymas įmanomas tik pasibaigus šildymo sezonui, būtent šiuo laikotarpiu daugiabučių namų vartotojams vertėtų aptarti, kokias priemones jie įgyvendins iki rudens, kad ateinantį šildymo sezoną butuose būtų užtikrinta komfortiška oro temperatūra, o išlaidos šildymui mažėtų.

Senų daugiabučių renovacija – didžiausios galimybės šilumai taupyti

Daugiametę patirtį statybos procesų valdymo ir konsultavimo srityje turintis inžinierius-praktikas, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) techninės priežiūros vadovas Algimantas Šiaučiūnas neabejoja, kad geriausias būdas didinti esamų šildomų pastatų energetinį efektyvumą – jų modernizavimas, siekiant racionalaus energetinių išteklių naudojimo ir išlaidų pastatų šildymui mažinimo.

Kad namas būtų „šiltesnis“ ir „žalesnis“

Anot specialisto, didžiosios dalies Lietuvos gyventojų būstai – prieš ne vieną dešimtmetį statyti įvairių tipų daugiabučiai namai. Dauguma jų yra stambiaplokščiai, statyti pagal tarybiniais metais galiojusias normas, reglamentavusias ypač žemus reikalavimus pastatų energetiniam efektyvumui. Pasiryžusiems  namo renovacijai A. Šiaučiūnas pirmiausia rekomenduoja jai tinkamai pasiruošti: „Tik atlikus profesionalų pastato inžinerinį auditą, t. y. surinkus informaciją, kokiomis ligomis namas „serga“, galima kalbėti apie priemones, kuriomis jį galima „gydyti“.

Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programoje nurodytos konkrečios namo energetinį efektyvumą didinančios priemonės: nuo išorinių sienų ir stogo ar perdangos pastogėje apšiltinimo iki šildymo sistemos pertvarkymo ar keitimo bei atsinaujinančių šaltinių diegimo. Todėl itin svarbu, kad rengiant investicinį planą būtų parinktos konkrečiam namu reikalingos priemonės, o projektavimo etape – priimti ekonomiškai pagrįsti ir gyventojams patogūs sprendimai. Svarbu, kad atnaujinus daugiabutį būtų pasiekta ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų, lyginant su suvartota šilumine energija iki pastato atnaujinimo.

„Pagrindinis renovacijos tikslas – kad nepabėgtų šiluma“, – sako pašnekovas. Sename daugiabutyje daugiausia šilumos nuostolių patiriama: 38 proc. – per neapšiltintas namo išorines sienas, 26 proc. – per nesandarius langus, 11 proc. – per neapšiltintą stogą.

Tiems, kas nori gyventi labiau „žaliame“ name, specialistas siūlo tvarkant šildymo ir karšto vandens sistemą, apsvarstyti galimybę įrengti atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės kolektoriai, gruntiniai arba oriniai šilumos siurbliai. A. Šiaučiūnas pastebi, kad alternatyvius energijos šaltinius įdiegę daugiabučiai suvartoja mažiau šilumos energijos ne tik nei seni daugiabučiai, bet ir mažiau nei renovuoti, bet atsinaujinančių energijos šaltinių neįsirengę namai.

Skaičiuojama, kad naujuose namuose  alternatyvių energijos šaltinių diegimas atsiperka per keliolika metų, o renovuotuose daugiabučiuose – dar greičiau, nes atsinaujinančių išteklių diegimui, kaip ir kitoms atnaujinimo priemonėms nuo 2017 m. lapkričio 1 d. skiriama 30 proc. valstybės parama.

Vėdinimas, sandarus stogo apšiltinimas ir fasado atnaujinimas

Istorijų, kaip po renovacijos pelija namo sienos, Algimantas Šiaučiūnas yra girdėjęs ne kartą. Anot jo, didžiausi šios problemos atsiradimo kaltininkai – patys gyventojai, tiksliau jų įpročiai, kurių šie nepakeičia ir po namo renovacijos: „Po renovacijos žmonės pamiršta vadovautis elementariomis higieninėmis instrukcijomis „Kaip naudotis naujos kartos būstu niekas instrukcijų neruošia, todėl ir toliau laiko aklinai uždarytus langus, pamiršdami vėdinti patalpas, nes buvo pratę, kad šios vėdinasi savaime per langų plyšius“.

Vis dėlto ilgai laikant pravirus langus laukan iškeliauja ir sutaupyta šiluma, todėl renovuojant namą itin svarbus yra vėdinimo sistemos sutvarkymas. Jei name nėra įrengtos specialiai mechaninės ventiliacijos, vien išvalyti senų ortakių sandariai apšiltintame name nepakanka. Vėdinimo sprendimų gali būti keletas.

Rekuperacija – vienas efektyviausių vėdinimo būdų. Jo principas yra toks, kad patalpos oras patenka į rekuperatorių, kuriame pereina pro filtrą, patenka į šilumokaitį, palieka jame savo šilumą ir tada yra pašalinamas į lauką. Tuo pačiu metu lauko oras patenka į rekuperatorių, prateka į šilumokaitį, jame pasiima iš patalpos ištraukiamo oro šilumą, pereina per filtrą ir patenka į patalpą. Ne tokie efektyvūs, bet bent iš dalies vėdinimo problemą sprendžia kiekviename bute įrengiami sieniniai minirekuperatoriai. Sieninis minirekuperatorius atlieka tas pačias funkcijas kaip ir ortakinis rekuperatorius, tačiau jo įrengimas yra pigesnis ir paprastesnis, jis montuojamas išorinėje pastato sienoje. Paprastesnis ir efektyvesnis būdas variantas daugiabučiam namui (arba laiptinei) yra įrengti vieną siurblį, kuris trauktų orą iš visų butų ir centralizuotai jį pašalintų. Ortakynus, per kuriuos oras patektų į butus ir būtų iš jų pašalinamas, galima montuoti renovuojamo pastato šiltinimo sluoksnyje.

Dar vienas svarbus daugiabučio atnaujinimo žingsnis – sandarus stogo apšiltinimas, juk šiluma kyla į viršų ir per menkiausią tarpelį gali prasiskverbti į lauką. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje į energetinį efektyvumą didinančių priemonių sąrašą įeina ne tik stogo apšiltinimas, bet ir tokie darbai kaip stogo konstrukcijos sustiprinimas, deformacijų šalinimas, stogo dangos keitimas, lietaus nuvedimo sistemos sutvarkymas ar įrengimas, perdangos pastogėje apšiltinimas (esant šlaitiniams stogams).

Nors technologiniu požiūriu stogą šiltinti nėra sudėtinga, svarbu, kad šiuos darbus atliktų išmanantys meistrai, nes reikia labai tiksliai suplanuoti stogo modernizavimo darbus ir jų eiliškumą. Pavyzdžiui, jeigu daugiabutyje keičiami ir kanalizacijos stovai, jei jie yra keliami į viršų, ant stogo, reikia į tai atsižvelgti ir juos pakeisti pirmiau, nei bus imtasi stogo šiltinimo darbų. Kitaip gali tekti daryti skyles naujoje stogo dangoje.

Kalbėdamas apie daugiabučio fasado atnaujinimą, specialistas išskyrė dilemą, su kuria susiduria gyventojai: kokį fasadą rinktis – tinkuojamą ar vėdinamą. Tiesa ta, kad abiejų tipų fasadai yra lygiaverčiai, tinkami ir plačiai naudojami ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Technologiškai šios dvi sistemos yra skirtingos, tačiau svarbiausia, kad visi fasado šiltinimo darbų etapai būtų atlikti itin kokybiškai. Taigi, kuo skiriasi šios dvi sistemos?

Anksčiau tinkuojamosios (dar vadinamos „šlapia“) fasado sistemos pasirinkimas buvo pigesnis nei vėdinamosios, dabar jų kainos – apylygės. Jei pasirinkta „šlapia“ sistema, prieš uždengimą būtina atitinkamai paruošti sienas: jos turi būti sausos, išlygintos, nuo jų pašalintos įvairios apnašos. Vėdinamąją (dar vadinama „sausa“)  fasado sistemą išlyginti su profiliais yra paprasčiau, jai nereikia specialiai paruošti senų renovuotų sienų. Vėdinamąją fasado sistemą nesudėtinga įrengti ir ant kreivokų, nekokybiškų sienų. Tiesa, jei sienos apipelijusios, pelėsius mechaninėmis ir būtinai cheminėmis priemonėmis reikia nuvalyti tiek prieš tinkavimą, tiek prieš vėdinamosios fasado sistemos montavimą.

Montuoti tinkuojamąją fasado sistemą reikia tam tinkamu oru. Negalima montuoti, jeigu temperatūra žemesnė nei +5 laipsniai arba aukštesnė nei +30 laipsnių, taip pat lyjant, sningant ar kepinant saulei, nes spinduliai gali per staigiai išdžiovinti tinką. Montuojant tinkuojamąją fasado konstrukciją, rekomenduojama pastolius aptraukti plėvele. Įrengiant vėdinamąją fasado sistemą, galima dirbti ir esant neigiamai temperatūrai.

Tinkas yra mažiau atsparus smūgiams, kitaip nei vėdinamosios fasado sistemos (išskyrus dengtas fibrocemento plokštėmis ar skarda). „Sausas“ fasado sistemas, atsiradus poreikiui ateityje bus lengviau remontuoti nei „šlapias“, nes užteks pakeisti atskirus jos elementus.

Jeigu namas yra drėgnas, rekomenduojama rinkti ne tinkuojamąją, o vėdinamąją fasado sistemą.

Tinkuojamosios fasado sistemos su mineraline vata yra visiškai nedegios, o vėdinamoji fasado sistema natūraliai ventiliuojasi: siena geriau vėdinasi, greičiau džiūsta.

„Kad ir kurią sistemą pasirinksite, ji tarnaus ilgai, jei jos įrengimo darbai bus atlikti naudojant ES standartus atitinkančias kokybiškas medžiagas ir gerai tarpusavyje derančias šiltinimo medžiagas“, – pabrėžia pašnekovas.

Svarbu pakeisti ne tik išorines duris, langus, bet ir atnaujinti liftą, šildymo sistemą

A. Šiaučiūno žodžiais, išorinių durų,  langų keitimas ir balkonų stiklinimas – bene skaudžiausia ir daugiausiai ginčų tarp visų renovacijos dalyvių sukelianti tema. Tačiau langai ir balkonai yra vienos iš labiausiai šilumą praleidžiančių pastato vietų, todėl atnaujinant daugiabučius, senus, nesandarius (ne tik sutrūnijusius medinius, bet ir pasenusio profilio plastikinius) langus būtina keisti, o balkonus ar lodžijas reikia sutvarkyti arba įstiklinti.

Daugiabučių modernizavimo priemonėms priskiriamas ir liftų modernizavimas, jų keitimas techniniu energiniu požiūriu efektyvesniais liftais, įskaitant ir priėjimo prie lifto pritaikymą neįgaliųjų poreikiams. Specialistas atkreipia dėmesį, kad vidutiniškai lifto eksploatacijos trukmė svyruoja nuo 25 iki 30 metų. Du trečdaliai Lietuvos daugiabučiuose sovietmečiu įrengtų liftų tarnauja jau gerokai ilgiau, o kai kurie dėl avarinės būklės yra visai sustabdyti.

Kitas neekonomiškas ir neefektyvus senų daugiabučių namų palikimas, kurį jų renovacijos metu būtina pertvarkyti – šildymo sistema. Dažniausiai ji būna vienvamzdė, sumontuota neatsižvelgiant į individualius gyventojų poreikius. Aptariant investicinį planą, šiuo metu galima rinktis vieną iš keturių šilumos sistemos variantų: vienvamzdės sistemos modernizavimas; nauja dvivamzdė sistema;nauja dvivamzdė šakotinė sistema; dvivamzdė šildymo sistema su individualios šilumos apskaitos sistema butuose.

Pagal daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galima modernizuoti ar įrengti kitas priemones ir sistemas, nedidinančias energinio efektyvumo, tokias kaip priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, buitinių nuotekų, drenažo, namui priklausančių vietinių įrenginių. A. Šiaučiūnas ypač rekomenduoja apsvarstyti vandentiekio vamzdžių keitimą pastato renovacijos metu.

Šildymo kaštai ir statybos darbų kainos nemažėja, todėl inžinierius-praktikas Algimantas Šiaučiūnas rekomenduoja kuo anksčiau renovuoti savo seną daugiabutį, suteikiant jam naujo pastato savybes.

Perpus mažesnis šilumos suvartojimas ir kiti renovacijos privalumai

Ekonomistas, finansų ir ekonominių procesų valdymo vadovas, daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) ekspertas Edvinas Bindokas turi patarimų neapsisprendusiems, ar renovuoti savo daugiabutį namą. Greta bene svarbiausių renovacijos privalumų – mažesnio šilumos suvartojimo ir atitinkamai kuklesnių sąskaitų už šildymą specialistas mini ir inžinerinių sistemų bei vėdinimo sutvarkymą, gyvenimo kokybės gerinimą. Jis pataria, kokias racionalias priemones gyventojams rinktis, siekiant didžiausios namo modernizavimo naudos, ir kuo jie galėtų prisidėti prie renovacijos sėkmės.

Norint dalyvauti daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programoje ir gauti valstybės paramą,  atnaujinus daugiabutį turi būti pasiekta ne mažesnė nei C pastato energinio naudingumo klasė ir ne mažesni nei 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų sutaupymai, lyginant su šilumos kiekiu, suvartotu iki pastato renovacijos. „Nėra vienareikšmio atsakymo, nuo kurios seno daugiabučio turimos energinio naudingumo klasės verta daryti namo renovaciją, – sako ekspertas, – Siūlyčiau nepamiršti, kad šis faktorius nors ir itin svarbus, tėra vienas renovacijos aspektas. Nepamirškime ir kitos pastato atnaujinimo atnešamos naudos – inžinerinių sistemų atnaujinimo, gyvenimo kokybės gerinimo, turto vertės didėjimo, galiausiai namo gyventojams vertingo savininkiškumo jausmo atsiradimo“.

Anot E. Bindoko, apsispręsti renovuoti ar nerenovuoti daugiabutį namą, iš dalies padeda daugiabučio namo investicijų plane pateikiama atsiperkamumo lentelė. „Vis dėlto atsiperkamumas – slidus dalykas, – pabrėžia ekonomistas, – pirmiausia jį reikėtų skaičiuoti tomis priemonėmis, kurios taupo energiją. Pavyzdžiui, saulės kolektoriai – naudingi ar mados šauksmas? Kiekvieno daugiabučio namo atveju bus vis kitaip, galutinį atsakymą lems ir butų savininkų vartojimo įpročiai, ir namo geografinė padėtis. Šituos dalykus būtina įvertinti iš anksto“.

Kažkas gali svarstyti – klimatas šyla, gal iš viso nebereikia renovacijos? Tačiau kalbintas specialistas turi nemažai palyginimų, pavyzdžiui, su karštu klimatu garsėjančiu Izraeliu, kuriame vyksta tokia pat namų renovacija kaip Lietuvoje. „Juk pastato renovacija saugo jo gyventojus ir nuo perkaitimo“, – aiškina pašnekovas.

Dar kartą grįždamas prie daugiabučio namo investicijų plano temos, E. Bindokas įvardina jame dažniausiai numatomus šilumos sutaupymus – 55–57 proc., nors teko matyti ir įspūdingus 80–90 proc. sutaupymų planus. „Realybėje, po renovacijos gyventojai gali tikėtis maždaug perpus mažesnių sąskaitų už šildymą. Atliktų darbų statistiniai duomenys tai patvirtina“, – sako specialistas.

Jis pataria nepersistengti numažinant investicijų plano įkainių, nes vėliau galima susidurti su problema ieškant rangovų, jų iš viso galima nerasti. Tada teks perdarinėti visą investicijų planą, gaištant laiką ir didinant išlaidas: „Geriau investiciniame plane numatyti daugiau nei mažiau. Vėliau kažko bus galima atsisakyti, bet neaptarus iš anksto, darbų eigoje įtraukti nebepavyks, pavyzdžiui, tokių dalykų kaip šalto vandens sistemos, lifto atnaujinimo. Primygtinai rekomenduoju renovacijos metu sutvarkyti pastato drenažą, o vėdinimo sistemos sutvarkymą padaryčiau privalomąja renovacijos dalimi. Jei renovacijos metu ortakiai vien išvalomi, vėliau šaltas oras patenka į vėdinimo kanalą, kuriame pradeda formuotis kondensatas. Vėdinimo sistemą įrengti tiesiog būtina“.

Praktikoje ekspertui, turinčiam ilgametę renovacijos projektų administravimo patirtį, dažniausiai tenka susidurti su šiomis problemomis: neatliktas namo techninės būklės vertinimas; neteisingai įvertinti butų savininkų lūkesčiai, kartais dalis namo bendrųjų inžinerinių sistemų būna jau pakeista ar atnaujinta. Svarbu įvertinti bendrąsias ir individualias investicijas: prie pirmųjų priskiriami namo termoizoliaciniai sprendimai, bendrosios namo inžinerinės sistemos, bendrųjų patalpų langai ir durys, šilumos punktas ir pan., individualios investicijos skirtos konkretaus buto langams ir durims, balkono stiklinimui. Neracionalus priemonių pasirinkimas sukelia keblumų tuomet, kai būna nepilnai keičiami inžinerinių sistemų stovai arba įrengiamos skirtingos vėdinimo sistemos.

„Namo atnaujinimo projektas negali būti tipinis, nes kiekviename name gyvena netipiniai žmonės, turintys skirtingus poreikius, skirtingas finansines galimybes“, – neabejoja E. Bindokas.  Tačiau svarbu, kad butų ir kitų patalpų savininkai ne tik stengtųsi, kad renovacija atitiktų jų lūkesčius, bet nepamirštų ir savo pareigų. Šios nėra sunkiai įgyvendinamos. Pirmiausia, reikėtų netrukdyti vykstančiam atnaujinimo (modernizavimo) projektui, t. y. sudaryti sąlygas darbus vykdantiems specialistams patekti į butą, balkoną ir pan. Taip pat reikėtų užtikrinti priėjimą prie namo bendrųjų inžinerinių komunikacijų tiek bute, tiek kitose patalpose, pavyzdžiui, atkraustyti rūsyje daiktais užkrautą vamzdyną. Jei buto savininkas yra ūkio subjektas, jis turi apie tai informuoti administratorių.

Būdamas ekonomistu, E. Bindokas neaplenkė ir atnaujinimo (modernizavimo) projekto finansuotojo pasirinkimo klausimo. Šiuo metu programoje dalyvauja dvi finansų institucijos, teikiančios lengvatinius kreditus – AB „Šiaulių bankas“ ir UAB VIPA (kol kas pastarosios paraiškų priėmimas yra sustabdytas ir dar neatnaujintas).

Kodėl kreditas namo atnaujinimui vadinamas lengvatiniu? Nes nereikia jokio nekilnojamojo turto įkeitimo, garantijų ar laidavimo. Taip pat yra garantuojama, kad pirmus penkis metus metinė palūkanų norma neviršys 3 proc. Nėra taikomi jokie paskolos pasirašymo, paskolos išmokėjimo ar kitokie mokesčiai. Paskola ar jos dalis gali būti grąžinta anksčiau nustatyto laiko netaikant papildomų mokesčių. Galima atidėti paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą, t. y. paskola pradedama grąžinti tik pabaigus visus rangos darbus ir gavus valstybės paramą.

Edvinas Bindokas neabejoja, kad daugiabučio namo atnaujinimas – tai daugiau nei vien tiesioginės ekonominės naudos siekimas, o kiekvieno projekto sėkmė tiesiogiai priklauso nuo rizikų įsivertinimo ir teisingų sprendimų priėmimo.
Renovacijos nauda: ne tik akims, bet ir piniginei

Sąskaitos už šildymą suma tą patį mėnesį skirtinguose namuose gali skirtis iki 4-6 kartų. Šį skirtumą lemia skirtingas šilumos kiekis, suvartotas pastatų šildymui. Jei buto kvadratinio metro šildymui suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį yra 20-25 kWh ir daugiau, reikėtų rimtai apsvarstyti galimybę atnaujinti daugiabutį namą. Efektyvesnis šilumos vartojimas ne tik sumažintų išlaidas šildymui, bet ir prisidėtų prie efektyvesnio energijos išteklių vartojimo, tuo pačiu mažintų šiltnamio efektą sukeliančius veiksnius.

Vidutinės AB „Šiaulių energija“ buitinių vartotojų šilumos sąnaudos ir išlaidos šildymui

Plačiau apie daugiabučių namų renovaciją skaitykite čia

Termovizija: kaip tai veikia ir kuo naudinga

Termogramoje išryškėja pastato vietos, pro kurias „išeina“ šiluma.

Vienas iš svarbiausių pastato vertės kriterijų yra jo šiluminės savybės. Atlikti tyrimai rodo, kad pro pastato sienas prarandama apie 50 proc., langus – 25 proc., lubas – 15 proc. ir grindis – 10 proc. šilumos. Žmogaus pojūčiai dėl oro srautų judėjimo gali būti apgaulingi, jie nerodo tikslios vietos. Atliekant termovizinį tyrimą galima pamatyti visus pastatų šiluminės izoliacijos trūkumus, įvertinti bendrą šiluminį režimą, kiekybiškai įvertinti atskirų zonų šilumos nuostolius, aptikti statybos defektus.

 Nuo termovizoriaus iki termogramos ir termovizijos

Visi kūnai, kurių temperatūra yra aukštesnė už absoliutų nulį, išspinduliuoja įvairaus ilgio infraraudonųjų spindulių bangas. Įrenginiai, gebantys parodyti infraraudonosios spinduliuotės intensyvumo pasiskirstymą paviršiuje, vadinami infraraudonųjų spindulių kameromis arba termovizoriais.

Termovizoriumi gautas vaizdas vadinamas termograma. Termogramose naudojamos įvairių spalvų paletės, kuriose šviesesnės spalvos atitinka intensyvesnį infraraudonąjį spinduliavimą (taip pat ir aukštesnę menamą temperatūrą). Jei termovizoriuje įdiegtos radiometrinės savybės, tai, įvertinę matuojamo paviršiaus emisijos koeficientą, galime išmatuoti bet kurio taško temperatūrą bei gauti temperatūrų pasiskirstymą tame paviršiuje. Galimybė matyti temperatūrų pasiskirstymą paviršiuje per atstumą, nedarant įtakos pačiam paviršiui, atveria plačias galimybes įvairių įrenginių, komponentų bei objektų būklei nustatyti.

Termovizija – iš termovizoriaus gautos terminės informacijos supratimas ir analizė. Termovizinė nuotrauka tiksliai parodo šalčio kanalus ar plotus. Kartais net naujuose namuose sandūros, siūlės būna blogai izoliuotos. Analizuojant termogramą, galima tiksliai nustatyti problemines objekto vietas, kurias žinant, galima planuoti remontų eigą, tikslingai suplanuoti aptarnavimui reikalingas lėšas. Termovizinis tyrimas nepamainomas vertinant ugniai atsparių, šilumą izoliuojančių medžiagų efektyvumą, nusidėvėjimą, taip pat garo ir karšto vandens tiekimo sistemose nustatant pačių vamzdynų izoliacijos pažeidimo vietas.

Taigi termovizinė diagnostika gali būti atliekama iš išorės, siekiant nustatyti izoliacijų trūkumus, t.y. vietas, per kurias šiluminiai nuostoliai didžiausi, ir/ arba iš vidaus, siekiant nustatyti šaltas pastato vietas (šalčio tiltelius) ir tuo pačiu galimus rasos taškus.

Kada verta atlikti termovizinį tyrimą

Termovizinį sprendimą verta atlikti, jei sprendžiate, ar pilnai renovuoti pastatą, ar užteks tik pašalinti defektus. Šiuo atveju termovizinis tyrimas parodys, ar pastato išorinių konstrukcijų šiluminė varža yra tinkama, ar jas būtina renovuoti, taip pat bus nustatyti kiti pastato konstrukcijų defektai.

Termovizinis tyrimas pravers ir perkant butą, individualų namą ar kitą statinį. Jis parodys perkamo statinio būklę ir leis pirkėjui priimti teisingausią sprendimą.

Jei priimate pastatytą statinį iš statytojų, termovizinis tyrimas parodys statytojų darbo defektus, jei tokie yra ir leis laiku juos ištaisyti.

Termovizinis tyrimas taip pat bus naudingas, jei norite pasitikrinti savo statinio (individualaus namo, buto ar kt.) išorės atitvarų, durų, langų, stogo, šilumos punkto ir kt. kokybę ir galimus šilumos nuostolius. Po termoviziniame tyrime pateiktų išvadų galėsite ištaisyti defektus.

Namo termovizinė diagnostika atliekama, kai name yra įjungta šildymo sistema ir temperatūrų skirtumas tarp išorės ir vidaus ne mažesnis kaip 12 laipsnių.  

Nekenksminga ir itin efektyvu

Atliekant termoviziją, visiškai nedaroma įtaka matuojamam paviršiui – tai nekontaktinis matavimas, atliekamas per atstumą. Ši galimybė suteikia daug privalumų – galima laikytis saugaus atstumo nuo elektros įrenginių komponentų, kuriais teka srovė, taip pat nuo įvairių besisukančių mechanizmų. Termovizoriumi galima ištirti sunkiai prieinamas ir pavojingas objekto vietas, nesukeliant pavojaus sau bei aplinkiniams. Pats termovizorius nespinduliuoja jokių spindulių, todėl nedaroma jokia įtaka tiriamam objektui.

Termozivinis tyrimas leidžia matuoti kelis ar keliasdešimt taškų, juos lyginti tarpusavyje, daryti temperatūrinius pjūvius, matuoti pasirinktų plotų vidutines temperatūras, išskirti tik dominantį temperatūros intervalą. Procesų temperatūrų pokyčius galima fiksuoti realiu laiku ir iki 0,1 ℃ tikslumu.

2019 metais įgyvendintos vartotojų švietimo ir konsultavimo priemonės
Pagal AB „Šiaulių energija“ ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos 2019 m. spalio 9 d.  Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą Nr. 1. bendrovė 2019 metais įvykdė 6 vartotojų švietimo ir konsultavimo priemones. 
1. AB „Šiaulių energija“ papildė 2017 metais sukurtą nuolatinę rubriką–skyrių „Kaip taupyti šilumą“ savo internetiniame puslapyje:
1) patalpino 2019 metų bendrovės periodinius informacinius leidinius „Mūsų šiluma“, kuriuose, be kitos informacijos, visada skelbiama informacija apie šilumos taupymą ir vartojimo efektyvinimą;
2) 2019 metais, kaip ir ankstesniais metais, internetiniame puslapyje, bendrovė siekė vartotojus kuo plačiau supažindinti su namo šilumos tiekimo sistemos problemomis, trukdančiomis efektyviai naudoti šilumos energiją, ir galimais tų problemų sprendimais. Bendrovė savo internetiniame puslapyje skyriuje „Kaip taupyti šilumą“ ir toliau skatino vartotojus savarankiškai ir sąmoningai pradėti vertinti įvairių veiksnių įtaką suvartojamam šilumos kiekiui, bei priimtinomis finansinėmis priemonėmis  imtis veiksmų, didinančių šilumos vartojimo efektyvumą. Ši informacija  glaustai ir akcentuotai yra pateikta minėtoje rubrikoje patalpintame straipsnyje „Energijos vartojimo efektyvumo problemos ir jų sprendimo būdai“;
3) Bendrovė savo internetinį puslapį papildė nuorodomis į internetinius puslapius, kuriuose vartotojai gali daugiau ir plačiau sužinoti apie efektyvaus šilumos vartojimo galimybes (rubrikoje „Kaip taupyti šilumą“ žiūrėti skyrelį „Apie efektyvų energijos vartojimą skaitykite plačiau“. Bendrovės internetiniame puslapyje skyriuje „Daugiabučių namų renovacija“ yra atnaujinta informacija apie namų renovaciją (kaip kompleksinį sprendimą, siekiant efektyviai naudoti šilumos energiją, pateikiama vaizdinė medžiaga, geriausi renovacijos pavyzdžiai, šilumos sutaupymai, renovacijos etapai ir t.t.).
2. Du kartus 2019 m. bendrovė vartotojams-gyventojams kartu su spausdintomis ir elektroninėmis sąskaitomis teikė informaciją, skatinančią taupiau ir efektyviau vartoti šilumos energiją:
1) Kartu su sąskaitomis už 2019 m. balandžio mėnesį buvo pateikta informacija apie
- šilumos nuostolius per įvairias namo atitvaras, akcentuojami šildymo naudojimo efektyvumą didinantys veiksmai, kuriuos vartotojai gali atlikti mažesnėmis sąnaudomis (nei renovuojant namą);
- šildymo sistemos subalansavimo ir atitikimo namo šildymos sistemos projektui svarbą, skatinama pasibaigus šildymo sezonui pasirūpinti bendrojo namo šilumos energijos tiekimo vamzdyno sutvarkymu bei namo šildymo sistemos pertvarkymu į atitinkančią namo projektą.
2) Kartu su sąskaitomis už 2019 m. rugpjūčio mėnesį  pateikta apibendrinta informacija apie keturis pagrindinius šilumos taupymo būdus ir (ar) veiksmus, lemiančius efektyvesnį šilumos energijos vartojimą:
- daugiabučio namo atnaujinimas;
- patikimas šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas;
- daugiabučio gyvenamojo namo šilumos energijos tiekimo vamzdyno sutvarkymas;
- gyventojų sąmoningumas. Kartu su sutaupymo galimybėmis vykdant kiekvieną šių būdų yra pateiktos ir rekomendacijos kaip kiekvieno veiksmo galima imtis, kas gali padėti taupymo priemonę įgyvendinti. 
3. Palyginamosios analizės duomenis bei patarimus, susijusius su šilumos vartojimo efektyvumu, 2019 metais AB „Šiaulių energija“ pateikė savo periodiniuose leidiniuose „Mūsų šiluma“ Nr. 4 ir Nr. 5. 
2019 m. balandžio mėnesio leidinyje Nr. 4 straipsnio „Šokoladinis namas apvilktas kailiniais ir su žiemine kepure ant galvos“ lentelėje buvo pateikta informacija apie šilumos suvartojimo pokyčius šildymui daugiabučiame gyvenamajame name Kelmės g. 1a, Šiauliuose, iki ir po renovacijos. Straipsnyje rekomenduojama diegti ne pavienes priemones, o iš esmės atnaujinti savo daugiabutį namą.
2019 m. lapkričio mėnesio leidinyje Nr. 5 vartotojai buvo toliau supažindinami: 
1) su geraisiais daugiabučių namų renovacijos pavyzdžiais, palyginant šilumos suvartojimą iki ir po renovacijos, pristatant dienolaipsnių skaičiavimo būdą šilumos poreikio analizei;
2) su galimybėmis teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti;
3) su galimybėmis dalyvauti bendrovės organizuotuose jų daugiabučių gyvenamųjų namų valdytojų mokymuose, trumpai pateikti pagrindiniai mokymų akcentai, bei siūlymas mokymuose pateiktus efektyvesnio šilumos naudojimo namuose sprendimus aptarti daugiabučių gyvenamųjų namų susirinkimuose. 
4. 2019 m. spalio 10 d. vakare AB „Šiaulių energija“ aktų salėje įvyko mokymai tema „Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra – pagrindiniai veikos akcentai ir jų poveikis šilumos vartojimo efektyvumui“. Į mokymus bendrovė pakvietė daugiabučių gyvenamųjų namų valdytojus. Ši mokymų tikslinė grupė pasirinkta todėl, kad mokymų metu suteikta informacija ir patarimai DNSB pirmininkams, kaip atsakingiems už namų bendrojo naudojimo objektų, tame tarpe ir šildymo ir karšto vandens sistemų, valdymą asmenims, leis informuoti namo butų savininkus apie šildymo ir karšto vandens sistemos tinkamos priežiūros įtaką šilumos vartojimo efektyvumui:
1)  jiems renkantis sistemų prižiūrėtoją;
2)  priimant sprendimus dėl šildymo ir karšto vandens sistemos būklės gerinimo.   
Tokiu būdu, įvykdyti mokymai turi įtakos galutinio vartotojo priimamiems sprendimams, susijusiems su efektyvesniu šilumos vartojimu.  
5. AB „Šiaulių energija“ darbuotojai dalyvavo daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų susirinkimuose. Susirinkimų metu buvo aptariama daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo procesų eiga, nauda, atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, galimi sutaupymai. Susirinkimuose daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams pateikiamas preliminarus priemonių paketas, reikalingas pasiekti ne mažesnį kaip 40 procentų šilumos energijos sutaupymą, lyginant su esama padėtimi. 
6. Bendrovės darbuotojai pagal prašymus 2019 metų sausio–kovo mėnesiais skolino termovizorių daugiabučių gyvenamų namų bendrijų pirmininkams ir nemokamai konsultavo dėl pastatų išorės sienų termovizijos atlikimo. Buvo galima susipažinti ir praktiškai atlikti įrangos darbo režimų nustatymų pakeitimus, pasirinkti reikalingus darbui atlikti kalibravimo nustatymo veiksmus. Buvo sudarytos sąlygos, Bendrovės darbuotojui dalyvaujant, savarankiškai atlikti pastato sienų termoviziją pasirinktam daugiabučiam pastatui. Atlikus fotografavimo darbus buvo grįžtama į bendrovę, kur kompiuterinės programos pagalba buvo atlikti termovizinių nuotraukų apdorojimo darbai, įvertinta objektų būklė ir galimi šilumos nuostoliai per pastatų išorines atitvaras. Termovizinės nuotraukos pateiktos daugiabučių gyvenamųjų namų pirmininkams. Bendrovė skolindama termovizorių pirmininkui, su juo susitaria, kad jis parodys gautas termovizines nuotraukas savo atstovaujamo namo butų (patalpų) savininkams – centralizuotos šilumos vartotojams, bei informuos juos apie dėl šilumos netekčių labiausiai problemines pastato vietas.  
2018 metais įgyvendintos vartotojų švietimo ir konsultavimo priemonės

1. AB „Šiaulių energija“ ir bendrovės partnerio VšĮ „Šiauliai plius“ internetinėse svetainėse www.senergija.lt ir www.etaplius.lt vartotojai periodiškai informuoti apie šilumos taupymo galimybes ir priemones.

2. 2018 m. sausio ir rugsėjo mėnesiais informacija apie šilumos vartojimo mažinimą paskelbta AB „Šiaulių energija“ vartotojams skirtose sąskaitose.

3. Du kartus metuose (balandžio ir spalio mėnesiais) AB „Šiaulių energija“ vartotojus kartu su sąskaitomis pasiekė informaciniai leidiniai „Mūsų šiluma“, kuriuose yra straipsnių apie būdus taupyti šilumą.

4. 2018 m. rugsėjį bendrovė pakvietė šilumos vartotojus ir pastatų valdytojus į viešąjį renginį „Kaip sumažinti šilumos vartojimą ir pasiruošti artėjančiam šildymo sezonui?“

5. AB „Šiaulių energija“ atstovai ištisus metus dalyvavo daugiabučių namų gyventojų susirinkimuose namo atnaujinimo (modernizavimo) klausimais.  

6. Buvo atlikta pastatų išorės sienų termovizija, neatlygintinai skolinant termovizorių.

2017 metais įgyvendintos vartotojų švietimo priemonės

1. AB „Šiaulių energija“ internetinėje svetainėje buvo sukurta atskira skiltis, pavadinimu „Kaip taupyti šilumą“ , matoma pagrindiniame  svetainės lange. Vartotojams pateikta informacija suskaidyta, kad būtų lengviau įsimenamos pagrindinės šilumos energijos taupymo galimybės. Kiekvienoje skilties dalyje informacija apie taupymą yra išplečiama pagal dalies temą.

2. AB „Šiaulių energija“ vartotojams siunčiamose sąskaitose už 2017 m. lapkričio mėnesį buvo pateikta informacija apie veiksnius, lemiančius butų (patalpų) šildymui suvartojamą šilumos kiekį . Taip pat pateiktas šilumos kiekio butų (patalpų) šildymui palyginimas trijose pastatų grupėse: atnaujinti (modernizuoti) namai, suvartojantys vidutinį šilumos kiekį, neatnaujinti namai ir senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai. Pavaizduotas šilumos poreikio grafikas už tą patį atsiskaitymo laikotarpį pagal anksčiau išvardintas namų grupes.  



Paskutinį kartą redaguota: 2020-07-08