Šildymo sezono trukmės pokyčiai nuo spalio 1-osios: kas aktualu gyventojams?

Naujoji tvarka aktuali daugiabučiams, kuriuose įrengti modernizuoti (automatizuoti) šilumos punktai (įdiegta valdymo įranga, pagal lauko oro temperatūrą automatiškai reguliuojanti pastatų vidaus šildymo parametrus), kai pastato šilumos įrenginiai prie centralizuoto šilumos perdavimo tinklo (CŠT) prijungti pagal nepriklausomo jungimo schemą (CŠT sistemoje cirkuliuojantis vanduo atskirtas nuo pastato vidaus šildymo sistemos šilumokaičiu).

Iki šiol šildymo sezono pradžią ir pabaigą tokiems daugiabučiams nustatydavo savivaldybės, atsižvelgdamos į faktinę oro temperatūrą.

Nuo šiol spalio 1 d. jiems įjungti ir išjungti šildymą privalės kiekvieno daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, su kuriuo priežiūros sutartį yra pasirašęs pastato valdytojas.

Jei lauko oro temperatūros vidurkis tris paras išlieka žemesnis nei +10 ^o C, šildymas gali būti įjungtas ir nelaukiant spalio 1 d. Atitinkamai, jei pavasarį vėsūs orai užsitęsia, pastatų šildymas bus tęsiamas ir po balandžio 30 d. 

Gyventojai gali pasirinkti

Naujoji tvarka nereiškia, kad šilumos vartotojai nebeturės teisės rinktis. Daugiabučių su modernizuotais (automatizuotais) nepriklausomais šilumos punktais gyventojai gali nuspręsti šildytis pradėti anksčiau arba sezoną baigti kitu laiku. Tam turi pritarti daugiau kaip pusė (50 proc. + 1) butų savininkų.

Priėmus sprendimą dėl kitos šildymo sezono pradžios ar pabaigos datos, apie tai nustatyta tvarka informuojamas šilumos tiekėjas. Jis sprendimą įgyvendina ne vėliau kaip per dvi darbo dienas. 

Dėl kokių pastatų spręs savivaldybės?

Savivaldybės ir toliau nustatys šildymo sezono pradžią bei pabaigą joms pavaldžioms įstaigoms, taip pat visiems pastatams (įskaitant daugiabučius gyvenamuosius namus), kurių automatizuoti ar neautomatizuoti šilumos punktai yra tiesiogiai prijungti prie CŠT sistemų (pagal priklausomo jungimo schemą).