Dažniausiai užduodami klausimai

2. Ar visam, ataskaitinio laikotarpio metu suvartotam, šilumos ir karšto vandens kiekiui taikoma kompensacija?

Kompensacijos skaičiavimui taikomi šie normatyvai:

1) būsto naudingo ploto šildymui per ataskaitinį laikotarpį – vienam gyvenančiam asmeniui (pirmajam iš būste gyvenančių šeimos narių) – 38m², kiekvienam kitam šeimos nariui – 12m². Normatyvinis šilumos energijos kiekis 1m² šildymui apskaičiuojamas teisės akto – Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvai būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti bei jų taikymo metodika (patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003m. gruodžio 22d. nutarimu Nr.03-116.) - 6 punkte nurodyta tvarka, įvertinant išorės oro temperatūrą, atsiskaitymo laikotarpio trukmę ir patalpų aukštį nuo grindų iki lubų (žr. į pavyzdį)

2) karšto vandens kiekio per ataskaitinį laikotarpį – 1,5 m³ vienam žmogui.

Pavyzdžiui: 9 aukštų name, esančio buto (aukštis 2,5m) naudingas plotas – 72 m², jame gyvena 3 asmenų šeima. Atsiskaitymo laikotarpis – gruodžio mėnuo (31 diena, 744 val.), išorės oro temperatūra -6°C. Reikia apskaičiuoti koks šilumos energijos ir karšto vandens kiekis būtų kompensuojamas.

Kompensuojamas šilumos kiekis kWh/1m² apskaičiuojamas:

35kWh/m² x (1-( -6°C: 18)) x (2,5 m²: 2,5 m²) x (744val.: 730val.) = 47,56 kWh/ m² Normatyvinis – kompensuojamas – naudingas plotas:

38m²+12 m²+12 m²= 62m²

Visas kompensuojamas šilumos kiekis: 62m² x 47,56kWh/ m² = 2948,72 kWh

Šilumos energijos kiekis tenkantis kompensuojamą normatyvą viršijančiam plotui (10 m²) nekompensuojamas.

Kompensuojamas karšto vandens kiekis – 3žm. x 1,5 m³ = 4,5 m³

3. Kas tai yra „karšto vandentiekio šiluma“?

Pastato karšto vandens tiekimo sistema (karštasis vandentiekis) – pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas pastate gaminamam karštam vandeniui pristatyti į butus.

Karšto vandentiekio šiluma – tai karšto vandens tiekimo sistemoje suvartota šilumos energija, skirta karšto vandens tiekimui iš vandens pašildytuvo į butą ir karšto vandens temperatūros palaikymui ( karšto vandens cirkuliacijai vamzdynuose, „gyvatuko“ šildymui ir.kt.)

Karšto vandentiekio šilumos normos butuose (šildymo sezono metu, o taip pat skaičiuojant kompensacijas):

* Nešildymo sezono metu apmokestintas karšto vandentiekio šilumos kiekis gali būti mažesnis (dėl taupaus šilumos, skirtos vandeniui ruošti, naudojimo, taip pat dėl didelio apmokestinamo karšto vandens kiekio) arba didesnis nei normatyvas (jei šiluma naudojama neefektyviai, arba namo šilumos vartotojai naudodami karštą vandenį, nedeklaruoja suvartoto kiekio).

4. Ką reikia daryt, kad pastatas naudotų mažiau šilumos energijos.

Reikia sutvarkyti pastatą panaudojant šilumą taupančias priemones. Šilumos taupymo priemonės yra dviejų rūšių:

1) priemonės, kurios leidžia reguliuot šilumos kiekį ir taupyti, pvz.: šilumos punkto remontas, tobulinimas ir modernizavimas, šildymo sistemos remontas, individualių apskaitos prietaisų įrengimas;

2) priemonės, kurios mažina šilumos nuostolius, pvz.:sienų remontas ir šiltinimas, stogo remontas ir šiltinimas, rūsio lubų šiltinimas, langų ir durų remontas ar keitimas naujais, vėdinimo sistemos remontas.

5. Kokia turi būti temperatūra patalpose ir kokios temperatūros karštas vanduo turi būti vartojimo vietoje. Kur kreiptis, kai netenkina paslaugų kokybė.

Patalpose turėtų būti +18°C, o šilumos kiekis 51kWh yra skirtas padidinti vandens temperatūrą 44°C laipsniais, tai yra nuo 8°C iki 52°C.

Jei netenkina paslaugų kokybė, tuomet daugiabučio namo gyventojas-šilumos vartotojas turi kreiptis į pasirinktą pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją, Jei pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas yra AB „Šiaulių energija“ tuomet vartotojas turi kreiptis į Abonentų aptarnavimo tarnybą, adresu Pramonės g. 10, Šiauliai, arba telefonu 591243.

6. Kaip paskirstoma daugiabučiame gyvenamajame name per atsiskaitymo laikotarpį suvartota šilumos energija.

Didžiausiai gyvenamųjų namų daliai Šiaulių mieste, skirstant juose suvartotą šilumos energiją, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr.4 (2005-05-05, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.03-19). Iš visų šiuo metu patvirtintų šilumos paskirstymo metodų šis metodas vienintelis, kuris atitinka šių namų šildymo ir karšto vandens sistemų ypatumus.

Per atsiskaitymo laikotarpį gyvenamajame name suvartotos šilumos energijos kiekis nustatomas pagal pastato įvade (šilumos punkte) įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis.

Šildymo sezono metu per atsiskaitymo laikotarpį suvartota šilumos energija (išmatuota šilumos apskaitos prietaisu) paskirstoma į: šilumą skirtą karšto vandens ruošimui ( vandens pašildymui ir vandens temperatūros palaikymui) ir į šilumos energiją skirtą patalpų šildymui.

Pirmiausiais iš visos suvartotos šilumos energijos kiekio atimamas šilumos kiekis skirtas karšto vandens pašildymui – jis apskaičiuojamas namo karšto vandens vartotojų deklaruoto suvartoto karšto vandens kubinius metrus dauginant iš 51kWh (patvirtintas normatyvas 1m³ vandens pašildymui). Sekantis veiksmas – iš gauto skirtumo, atimamas šilumos kiekis skirtas karšto vandens temperatūros palaikymui (karštojo vandentiekio šiluma) – jis apskaičiuojamas butų, kuriuose yra karšto vandens įvadai, skaičių (nepriklausomai nuo to ar deklaruotas karšto vandens kiekis, ar ne) dauginant iš namo karšto vandens tiekimo būdą atitinkančio normatyvinio šilumos kiekio 170kWh, 150kWh, 70kWh arba 10kWh (žr. į klausimą kas yra „karštojo vandentiekio šiluma“?). Paskutinis žingsnis – likęs šilumos kiekis yra padalinamas iš gyvenamojo namo bendrojo naudingojo ploto, taip gaunamas šilumos kiekis 1m² šildymui.

Pavyzdžiui: 1. 30 butų gyvenamajame name, kurio bendrasis naudingas plotas yra 1500m², per atsiskaitymo laikotarpį suvartotos šilumos energijos kiekis yra 35000 kWh. Namo vartotojai deklaravo 50 m³ karšto vandens, name karštas vanduo tiekiamas dvivamzde cirkuliacine karšto vandens tiekimo sistema, butuose įrengti rankšluosčių džiovintuvai (170kWh/butui). Šiluma paskirstoma taip:

Šilumos kiekis vandeniui pašildyti: 50 m³ x 51kWh = 2550 kWh

Šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui:

30 butų x 170 kWh/butui = 5100 kWh

Šilumos kiekis patalpų šildymui: 35000kWh – 2550kWh – 5100kWh = 27350kWh

Šilumos kiekis 1 m² šildymui: 27350kWh /1500 m² = 18,23 kWh/m²

2. Kiek už atsiskaitymo mėnesį mokėtų vartotojas, gyvenantis 1-ame pavyzdyje aprašyto namo bute, kurio bendras naudingas plotas 49,50 m² , ir bute suvartota karšto vandens – 2 m³.

1kWh kaina 0,1725 Lt/kWh (be PVM)

Gyventojams skaičiuojamas 18% PVM ir taikoma 13% pridėtinės vertės mokesčio nuolaida.

Mokėjimo suma už karštą vandenį:

Vandens pašildymas 2 m³ x 51kWh x 0,1725 Lt = 17,60Lt (be PVM)

18,48Lt (su PVM)

Karštojo vandentiekio šiluma 170kWh x 0,1725 Lt = 29,33 Lt (be PVM)

30,79Lt (su PVM)

Viso už karštą vandenį: 48,39 Lt (su PVM)

Mokėjimo suma už buto šildymą:

49,50 m² x 18,23 kWh/m² x 0,1725 Lt = 155,66 Lt (be PVM)

163,44 Lt (su PVM)

Iš viso mokėti: 211,83 Lt (su PVM)

Nešildymo sezono metu per atsiskaitymo laikotarpį suvartota šilumos energija (išmatuota šilumos apskaitos prietaisu) naudojama karštam vandeniui ruošti ir to vandens temperatūrai palaikyti. Iš bendro suvartoto šilumos kiekio atimama šilumos energija karšto vandens šildymui (apskaičiuojamas namo karšto vandens vartotojų deklaruoto suvartoto karšto vandens kubinius metrus dauginant iš 51kWh), o visas likęs šilumos kiekis – karštojo vandentiekio šiluma - dalijamas iš butų, kuriuose yra karšto vandens įvadai, skaičiaus.

Pavyzdžiui: 30 butų gyvenamasis namas, deklaruotas karšto vandens kiekis 35m³, per atsiskaitymo mėnesį suvartota 7500kWh Kaip išdalijama šiluma vartotojams?

Šilumos kiekis vandens pašildymui: 35 m³ x 51kWh = 1785 kWh

Šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui (karštojo vandentiekio šiluma):

7500kWh-1785kWh = 5715 kWh

Karštojo vandentiekio šiluma vienam butui: 5715kWh /30butų = 190,50 kWh

7. Ar reikia mokėti už šildymą, jei buto šildymo įrenginiai atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos ir butas yra gyvenamajame name, kuriame yra vartotojų, besinaudojančių centralizuotai tiekiama šiluma?

Kadangi centralizuotai tiekiama šilumos energija naudojama ne tik butų, bet ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui, todėl net ir atjungus savo buto šildymo įrenginius nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, reikia mokėti už bendrojo naudojimo patalpose suvartojamą šilumos energiją (Bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.76 straipsnis).

Bendrojo naudojimo patalpose suvartota šiluma apskaičiuojama vadovaujantis Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.5 (2005-07-22 patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.03-41), ir paskirstoma visiems gyvenamojo namo vartotojams (butų savininkams) proporcingai jiems priklausančių patalpų bendrajam naudingam plotui, nepriklausomai nuo to ar patalpų šilumos įrenginiai yra prijungti ar atjungti nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos.